Naujienos

Terapija - žodžio reikšmė jau pasako, kad tai gydymas ne chirurginėmis priemonėmis. Viena iš terapijos formų yra gyvūnų terapija. Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėja įvairios gyvūnų – šunų, žirgų, kačių, delfinų, gyvačių, sraigių, egzotinių gyvūnų –terapijos, skirtos žmogaus fizinei, emocinei, psichosocialinei sveikatai gerinti. Lietuvoje intensyviai taikyti gyvūnų terapiją imta pastarąjį dešimtmetį. Gyvūnų terapijos pradžia 1977 metai, kai JAV, Ohajo valstijos universiteto klinikoje, buvo įgyvendinta terapijos su gyvūnais programa. Pirmieji į terapiją gyvūnus pasitelkė psichologai gydymo įstaigose, socialinės priežiūros įstaigose bei reabilitacijos centruose. Tačiau manoma, kad teigiamas gyvūnų poveikis žmogaus sveikatai užfiksuotas dar prieš 2 tūkstančius metų. Evoliucijos eigoje žmogus prisijaukino gyvūnus, išmoko stebėti gamtą ir taip rasti nusiraminimą.

2021 m. spalio 28 d. įvyko mūsų mokyklos organizuota virtuali respublikinė metodinė-praktinė konferencija „Mokinių elgesys ir emocijos. Kas įtrauku, inovatyvu ir (ne)paprasta“, sulaukusi ypatingai didelio dėmesio – joje  dalyvavo per 250 Lietuvos ugdymo įstaigų administracijos atstovų, pedagogų, švietimo pagalbos specialistų. Konferencijoje buvo nagrinėjamos mokinių elgesio, emocijų sutrikimų ir sunkumų sąsajos su ugdymosi procesu, pagalbos vaikui mokykloje organizavimo iššūkiai ir sėkmės veiksniai, aptarti įvairūs mokinių elgesio valdymo metodai ir taikomos terapijos, mokinių psichoemocinės sveikatos stiprinimas įtraukiojo ugdymo kontekste. Pranešėjai pabrėžė komandinio darbo, kompleksinės pagalbos mokiniui ir jo šeimai, pozityvaus elgesio palaikymo mokykloje svarbą.

Koks gi Helovinas be šiurpuliukų ir siaubo filmų. Mokinių savivalda papuošė mokyklos erdves,  tradiciškai sukvietė  visus į siaubo filmų peržiūrą, o įėjimo bilietu šiemet  tapo  „Šiurpulingoji Covid kaukė“. Džiugu,  kad visi ruošėsi vakarui, parodė kūrybiškumą, o taip nusibodusios ir nemėgstamos medicininės kaukės virto tikrais meno kūriniais.  Išradingiausios kaukės sulaukė apdovanojimų.

Mokinių savivalda

Gyvybė dažnai tapatinama su krauju. Nuo Hipokrato laikų kraujas yra laikomas vienu iš svarbiausių gyvybinių skysčių žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.

Spalio mėnesį Matematikos, gamtos ir socialinių mokslų metodinė grupė vykdė trumpalaikį projektą  "Kraujas – gyvybės skystis".

10 klasės mokiniai per biologijos – informacinių technologijų  integruotą pamoką kūrė plakatus "Kraujo funkcijos",  nagrinėjo žmogaus ir gyvūnų kraujo skirtumus. Devintokai rinko medžiagą "Kraujas skaičiais". Vyko istorijos integruota pamoka "Donorystė". Mokiniai diskutavo, išsakė savo nuomonę apie kraujo ir organų donorystės svarbą, pasirinkimo galimybes. Padarė plakatą "Donorystė- tai dovanotas gyvenimas". 5 klasės mokiniai ieškojo įdomių faktų šia tema. Per matematikos pamoką matavosi savo pulsus. Į projektines veiklas įtraukėme ir medikus. Klasės valandėlės metu devintokai mokėsi suteikti pirmąją pagalbą.

Informaciją pateikė Lina Bartašienė

Mokykloje spalio 18 – 22 dienomis vyko projektinė savaitė, kurios metu mokytojai pamokose naudojo įvairias skaitmenines platformas ir savo gerąja patirtimi dalinosi su kolegomis. Šiandieninis mokytojas turi būti kūrybingas ir išmanus. Jo kompetencija tai ne tik dėstomų dalykų žinios, bet ir gebėjimas tas žinias perteikti. Šiandien pamokoje jau nebeužtenka vien vadovėlio ir sąsiuvinio. Mokytojas turi nuolat atsinaujinti, įvairinti, mokymosi metodus. Pamokoje tradicinį mokymą keičia nauji ugdymo metodai, skatinantys dirbti kūrybiškai, įdomiai. Skaitmeninių įrankių naudojimas pamokoje leidžia į ugdymo procesą integruoti įvairius mokomuosius dalykus: mokant matematikos, lietuvių ir užsienio kalbų, istorijos, geografijos, biologijos ir kitų dalykų, sudaro galimybę individualizuoti mokymo procesą.

ATŠVAITŲ DIENĄ antrokai, penktokai ir šeštokai pasitinka su savo kurtais atšvaitais! Tamsiais rytais ir vakarais svarbiausia yra saugumas, todėl prisiminkite:

• Labai svarbu taisyklingai pritvirtintas atšvaitas, kadangi jis pats nešviečia, o tik atspindi šviesą.
• Atšvaitą prie drabužių reikėtų pritvirtinti taip, kad jis būtų gerai matomas iš visų pusių bei jo neuždengtų kiti daiktai.

Informaciją pateikė Justė Rinevienė

Skaityti čia