Ankstyvą sausio 8 – osios rytą iš Šiaulių sanatorinės mokyklos išriedėjo autobusas su linksmai nusiteikusiais mokiniais į Druskininkus. Pagal projektą ,, Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ 21 moksleivis už pažangą buvo apdovanoti edukacine išvyka ,,Sūrus amatas“. ( Grupę lydėjo auklėtojos Jovita Petrauskienė, Giedrė Gabšienė, Vitalija Jakubauskienė).
Po ilgos kelionės pagaliau atvykome į dailininko Tauro Česnulevičiaus studiją Druskininkuose. Mus pasitiko pats dailininkas ir jo žmona Aušra. Jau spragsėjo židinys, skleisdamas jaukią šilumą. Apsižvalgę po pilną įdomių kūrinių dailininko kiemą, studiją, kibome į darbą. T. Česnulevičius pakvietė dalyvauti kūrybinėse veiklose: padalino kiekvienam po kukulį druskos tešlos ir paragino laisvai improvizuoti – išminkyti, formuoti figūras, ornamentuoti... Tiesą pasakius, iš pradžių buvo nedrąsu – lyg nugalėti scenos baimę. Bet greit įnikome į vaizduotės diktuojamą kūrybinį procesą – ir ant stalų prikepėme mandalų, veidukų, pasagėlių ir kitokių raizgalynių. Tuos mūsų meno kūrinėlius pašovė į krosnį, kad išdegtų. Po šios veiklos sekė kita – skulptūrų darymas iš druskos kristalo. Dailininkas supažindino su darbo eiga, gavome po gabalėlį druskos akmens ir vėl kūrėme - kaip kas sumanėme. Buvo smagu matyti, kaip gimsta nesudėtingi mūsų darbeliai.
Ponia Aušra papasakojo apie druskų naudą sveikatai ir grožiui, Druskininkų kurorto atsiradimo istoriją, davė palaižyti Grožio šaltinio druskingo vandens.
Pagaliau "iškepė" mūsų druskiukai, baigėme skulptūrėles – surengėme refleksijai parodėlę. Net smagu pasidarė.
Svetingi šeimininkai pavaišino žolelių arbata, šokolado gabalėliais su druska, papasakojo apie nelengvą, bet įdomų savo kūrybinį darbą. Daug naujo sužinoję, pagilinę kūrybiškumo kompetenciją, įgiję savimi pasitikėjimo, maloniai pabendravę, atsisveikinome su dailininku ir ponia Aušra.
Skubėdami į Šiaulius (laukė ilgas kelias) pro autobuso langus apžvelgėme kurortą – meniškai ornamentuotus senuosius medinius namus, mėlyną stačiatikių cerkvę, gotikinio stiliaus gražuolę katalikų bažnyčią, vandens parko statinius, tekantį neužšalusį Nemuną, vingiuojančius tvarkingus parko takus, telkšantį Grožio šaltinį, mėlynuojančius šilus.
Linksmi, truputį pavargę, bet patyrę daug gerų emocijų ir įspūdžių laimingai grįžome namo.
Informaciją pateikė mokytoja Vitalija Jakubauskienė
